Aš be galo mėgstu skaityti istorijas apie Pietų Ameriką, Ispaniją, Italiją bei panašias vietas, bet perskaičius "Amžinybės fjordo pranašai", supratau, kad kitas mano polius - šaltasis, kuris taip pat dievina istorijas apie šalčio kaustomas salas, stiprių ir atšiaurių vėjų nugairintus žmones, ledynus ir paprastam žmogui nesuvokiamas gamtos sąlygas.
"MALONĖS" - viena iš tų knygų. Perskaičius anotaciją, dvejonių neliko. O kur dar paminėtos raganystės, raganų teismai ir tikrais įvykiais paremta istorija (tikrieji faktai labai įdomiai keliais puslapiais nupasakoti knygos pabaigoje).
Kai po siaubingos audros Vardėje gyventi lieka tik moterys, pastorius bei keli vaikai, į salą atvyksta komisaras, garsėjantis raganų medžioklėmis.
Skamba intriguojančiai! O skaityti buvo vienas malonumas. Vertimas tobulas, kalbos grožis neišpasakytas. Vien dalis, kai aprašoma pirmoji moterų išvyka valtimis į jūrą žvejoti ir taip prasimaitinti, tikroviškai su tokia įtampa, jog skaitai ir pats nepajauti kaip visas kūnas įsitempia.
Veikėjų portretai visi be išimties įdomūs ir skirtingi. Nuo despoto komisaro iki visiškai pasimetusios mamatės, nesuvokiančios, kurią kaimelio pusę palaikyti - savo šeimą ar dievobaimingas šventakupres (bravo vertėjai!). Istorijoje buvo kelios visiškai supurtančios sielą vietos. Gali tuos sakinius skaityti dešimtis kartų, kol galiausiai vis tiek nesuvoki, kas per padaras yra žmogus. Ir apskritai kas per beprasmybė yra raganų teismai! Nardinti žmogų į vandenį ir tikėtis, kad jis išnirs, jog galėtum apkaltinti raganyste ir sudeginti ant laužo. Didžiausia beprotystė ir beprasmybė mūsų istorijoje.
Labai norėčiau tokia gaida ir baigti. Tačiau istorijoje atradau ir minusų. Mano nuomone, šiai istorijai nelipo LGBTQ+ linija. Nenatūraliai viskas susirutuliojo, bet laikiau kumščius, kad tik autorė šios linijos nenumestų vidury knygos, o užbaigtų iki pat pabaigos. Taip pat man norėjosi kur kas ilgesnės istorijos. Kaip būtų gera gauti dar kokį 50 puslapių.. Šiek tiek detalumo pabaigoje būtų nepakenkę.
Bet visumoje, manau, kad ateity tikrai šią istoriją skaitysiu dar kartą. Labai man primena minėtąją "Amžinybės fjordo pranašai" (tik "Malonės" lyg desertas) bei "Paskutinės apeigos", kurią jau skaičiau du kartus. Rekomenduoju visas tris. Gero skaitymo!
Ačiū 
Baltos Lankos
už puikų skaitinį. 
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą