Sutapimas, jog šią knygą perskaičiau po Rasos "16 gydančių istorijų". Tai savotiškas pratęsimas to, ką galime aptikti minėtoje knygoje.
"Pakankamai gera motina" - debiutinis autorės romanas. Autorės, kuri ilgus metus dirbo klinikine psichologe. Kūrinys, paremtas jos profesine patirtimi, o aš jį apibūdinčiau kaip "psichologijos teorija, įvilkta į grožinės literatūros rūbą". Bet jokiu būdu ne sausa teorija, kiekvienas menkas veiksmas aprašomas, paaiškinamas ir įvedamas į siužetą kaip profesionalo komentaras, interpretavimas ar tiesiog patarimas. Ne veltui pagrindinė veikėja - daugelį metų praktikos turinti psichoterapeutė, Traumų centro direktorė, kuri "puikiai įvaldžiusi meną klausytis ir padėti kitiems atsiverti". Tai labiau psichologinis romanas, nei trileris. Jo čia nedaug, bet kiek jo yra - stipru. Veiksmas lėtas, veikėjai stiprūs ir skirtingi, psichologinės problemos ir situacijos labai realios.
Dažnas su panašiais patyrimais ir šia profesija nesusidūręs žmogus įsivaizduoja, jog psichologai/psichoterapeutai gyvena tobulus gyvenimas, jie sugeba puikiai susidoroti su užklumpančiomis problemomis, moka tvardytis ir į viską žvelgti šaltu, analitiniu bei kritišku žvilgsniu, geba tvarkytis su baisiausiomis situacijomis ir idealiai rūpintis šeiminiais (emociniais) reikalais. Ši istorija atskleidžia, jog viskas gyvenime kur kas sudėtingiau. Ir pasitaiko taip, kad net patiems psichologams reikia psichologo, kuris būtų vedliu tiek asmeniniame, tiek profesiniame gyvenime.
Kita istorijos pusė siejasi su knygos pavadinimu. Pakankamai gera motina. Ar užtenka būti pakankamai gera, kokios ypatybės įeina į šias "pareigas", kur yra riba tarp pakankamai geros ir geros motinos? Išties sukelia nemažai apmąstymų. O aš galiu pasidžiaugti, jog tai pirmas motinystės tematikos kūrinys, kuris paliko tikrai gerą įspūdį. Nors labai giliai į širdį neįsirėžė ir antrą kartą neskaityčiau, bet savo patirtį vertinu teigiamai.
Dėkoju @baltoslankos už dovaną. 
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą