Aš jau net nebeskaičiuoju, kiek paskutiniu metu perskaitau knygų Pasaulinių karų, koncentracijų ir darbo stovyklų tematika. Jei gerai pamenu, Aušvico tatuiruotojas buvo viena prasčiausių skaitytų, bet vis dėlto griebiau ir "CILKOS KELIAS". Bet ne lietuviškai, jos dar net nebuvo - skaičiau anglų kalba. Ir užkabino taip, kad nejučia perskaičiau 70 psl. Nežinau, kodėl vėliau ją numečiau, tikriausiai kažkas kitas patraukė mano dėmesį. Bet dabar turėjau galimybę knygą perskaityti lietuviškai. Žinoma, pradėjau nuo pradžių.
Ir ką galiu pasakyti? CILKOS KELIAS tapo viena įdomesnių šios baisios karo žiaurumų tematikos knygų. Gan ilgoka ir detali istorija. Kas nutiko Cilkai (antraplanei "Aušvico tatuiruotojas" veikėjai), kai į Aušvicą-Birkenau įsiveržę sovietai ir suėmę arba sušaudę ten esančius nacius, išlaisvino daugumą koncentracijos stovyklos belaisvių. Kodėl sakau daugumą - Cilkos kelias šiek tiek kitoks.
Taip. Ji atsiduria Vorkutos gulage, Sibire už poliarinio rato. Apkaltinta kolaboravimu ir šnipinėjimu naciams. Sąlygos ten tikrai ne geresnės nei Aušvice, bet ir šįkart Cilka narsi ir užsispyrusi, bet kokia kaina siekianti išgyventi ir padėti kitiems. Šioje istorijoje labiau akcentuojama medicininė tokių "įstaigų" pusė. Darbas ligoninėje, gimdymo namuose, greitojoje pagalboje.
Nežinau, kiek čia tiesos (apie tai užsimenama knygos pabaigoje), bet skaičiau, jog vyksta teismai, nes knyga pasak įvairių straipsnių, taip švelniai sakant - melų kratinys juodinantis Cilkos atminimą.
Bet kokiu atveju siūlyčiau perskaityti, nors ir šiek tiek ištęsta, bet ir unikali istorija. Dažnai perskaičius tokį pasakojimą (ypač šį) atrodo, jog pati pabuvojau ar tai kocentracijos stovyklose, ar gulage. Gal dėl to, jog per dažnai skaitau tokia tematika, o gal prisidėjo aplankytas Štuthofas.
CILKOS KELIAS taip užkabino, kad vienas du ir perskaičiau - nėjo atsitraukti.
Ačiū 
Baltos Lankos
už skaitinį! 
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą