#105 🌿 SARAH MORGAN "JUK IŠSAUGOSI PASLAPTĮ"
Dažniausiai po sudėtingesnių skaitinių norisi griebti kažką lengvo ir neįpareigojančio. Daugeliui tokiai progai tinka Chamberlain ar Picoult knygos. Tačiau man jų romanai turi per didelį dramos krūvį, todėl vis tiek galutinai neina atsipalaiduoti. O "Juk išsaugosi paslaptį" yra puikiai tinkantis pasirinkimas. Drama, bet visiškai neįpareigojanti.
Tai tobulas paplūdimio skaitinys. Drama šia sukurta, kaip aš sakau, lygioj vietoj. Ten, kur mažiausiai įmanoma ją sugalvoti. Bet tas yra gerai. Praskrieji puslapiais ir neapsunksti, apie nieką negalvoji. Ir išties ką čia per daug suksi galvą: šeimos santykiai, įvairios paslaptys ir nesutarimai, nesusigyvenimas ir neištikimybė, paauglių problemos ir įvairios krizės. Tokiose temose nebėra ir ką pridurti, viskas ir taip apkalbėta begalė kitų knygų. Gal tai ir skamba kaip minusas, jog autorė nesugebėjo išjausti kūrinio, bet tuomet nebeliktų jo lengvesnės formos, o dabar, kaip ir minėjau, pats tas.
Problemų kūrinyje nemažai. Iš pradžių mąsčiau, jog autorė suklydo įpindama jų tiek daug, nes visada yra galimybė išeiti už krašto - persistengti. Bet kuo toliau skaitant matai, jog jos labai gyvenimiškos ir tikros, gal kiek ir per daug vienai šeimai, bet, na, pasitaiko.
Ko kūrinyje nepakenčiau, tai rašymo stilius. Lengva forma, tai lengva, bet stilius per daug mėgėjiškas. Taip pat keistokas sprendimas pasakoti vis iš kito veikėjo perspektyvos, bet ne pirmuoju asmeniu. Skaitosi nenatūraliai, lyg pasakotojas bandytų atpasakoti veikėjų jausmus, bet nelabai pavyktų. Manau, naratyvas pirmuoju asmeniu skaitytųsi kur kas patraukliau. Ir šiaip autorė nepagailėjo tokių perliukų, dėl kurių norėjos ne tik vartyti akis, bet ir pagalvoti "tu tikrai parašei daugiau nei 80 knygų?". Pavyzdžiui: "Jei kas nors būtų perspėjęs, jog būti motina taip sunku, kaskart mylėdamasi būtų liepusi užsimauti dešimt prezervatyvų". Mhm.. norėčiau pamatyti.. Žodžiu, kaip matote, autorė turi tikrai vaizdingą kalbą.
Vis dėlto labai noriu pagirti knygos leidimą. Labai estetiškas, patrauklus akiai, malonus skaityti. Šriftas, paraštės, tarpai tarp eilučių, puslapių kokybė - super.
Problemų kūrinyje nemažai. Iš pradžių mąsčiau, jog autorė suklydo įpindama jų tiek daug, nes visada yra galimybė išeiti už krašto - persistengti. Bet kuo toliau skaitant matai, jog jos labai gyvenimiškos ir tikros, gal kiek ir per daug vienai šeimai, bet, na, pasitaiko.
"Niekada nežinai, kas iš tikrųjų dedasi kito žmogaus gyvenime"
Ko kūrinyje nepakenčiau, tai rašymo stilius. Lengva forma, tai lengva, bet stilius per daug mėgėjiškas. Taip pat keistokas sprendimas pasakoti vis iš kito veikėjo perspektyvos, bet ne pirmuoju asmeniu. Skaitosi nenatūraliai, lyg pasakotojas bandytų atpasakoti veikėjų jausmus, bet nelabai pavyktų. Manau, naratyvas pirmuoju asmeniu skaitytųsi kur kas patraukliau. Ir šiaip autorė nepagailėjo tokių perliukų, dėl kurių norėjos ne tik vartyti akis, bet ir pagalvoti "tu tikrai parašei daugiau nei 80 knygų?". Pavyzdžiui: "Jei kas nors būtų perspėjęs, jog būti motina taip sunku, kaskart mylėdamasi būtų liepusi užsimauti dešimt prezervatyvų". Mhm.. norėčiau pamatyti.. Žodžiu, kaip matote, autorė turi tikrai vaizdingą kalbą.
Įspėjimas apie turinį: paslaptys, seserystė, motinystė, tėvų ir vaikų santykiai, sunkumai susilaukiant kūdikio, paauglių problemos.
Rekomenduoju: visiems, kas nori neįpareigojančio laiko su knyga, bet nėra alergiški autorės rašymo stiliui.
Nerekomenduoju: skaitytojams, kurie nepakenčia mėgėjiškumo, banalumo ar per daug dramos ten, kur galėtų jos būti mažiausiai. Ir apskritai tiems, kurie nemėgsta iš kūrinio nepasisemti nieko.
Įvertinimas - 3/5
Greitas skaitinys? - Taip
Ar skaityčiau dar kartą? - Oi, ne
Ar skaityčiau kitas autorės knygas? Manau, kad taip
Leidykla - Svajonių knygos/2019
Puslapių skaičius - 448 Vis dėlto labai noriu pagirti knygos leidimą. Labai estetiškas, patrauklus akiai, malonus skaityti. Šriftas, paraštės, tarpai tarp eilučių, puslapių kokybė - super.

Komentarų nėra:
Rašyti komentarą