#104 🌿 ERNEST HEMINGWAY "TURĖTI IR NETURĖTI"

Eilinį kartą neįvykdžiau savo knygynio pažado, jog, nors ir kaip sau prisiekinėjau, jog po dviejų "Senis ir jūra" skaitymo kartų bei "Kam skambina varpai", Hemingvėjaus knygų į rankas nebeimsiu, nes draugystė mūsų nekokia. Kiek skaitau, man jo knygos nei šiokios, nei tokios. Ganėtinai vidutinės. Nerandu jokio patinkančio kabliuko. Tačiau pažadai lieka pažadais, nes mano mylimame "1001 knyga, kurią privalai perskaityti per gyvenimą" sąraše be knygos "Turėti ir neturėti" lieka dar dvi. O šis sąrašas tai užgaida ir savotiškas skaitymo iššūkis. Kalbant apie šiandieninę knygą, tai ja susigundžiau vedina Kubos tematikos arba greičiau atmosferos. Mat Hemingvėjus čia gyveno daugiau nei 30 metų.  Šios salos tauta jam buvo labai svarbi gyvenimo ir kūrybos detalė, todėl autorius Kuboje parašė net septynias knygas.

Ši trumpa istorija yra apie Harį Morganą, žvejybos laivo kapitoną iš Ki Vesto. Haris  - paprastas darbininkas, kuris dėl didžiosios ekonominės krizės yra priverstas įsitraukti į juodąją rinką. Kai dėl krizės mėgėjų plukdinimas išėjo iš mados, jis pradėjo verstis gėrimų kontrabanda.

Pradžiai šiek tiek apie knygos leidimą. 1967-1968 m. vertimas, tiesą sakant, tragiškas. Aišku, yra ir naujesnio leidimo knyga, labai tikiuosi, kad joje vertimas kur kas geresnis. Nes skaitymą išties apkartino kvaili ir keisti vertalai, palikti anglizmai ir pan.

Istorija man pasirodė tokia neįdomi, jog nebegelbėjo net Kubos tematika. Labai erzino stipriai jaučiamas rasizmas. Taip pat nepatiko veikėjų skleidžiamas pasišlykštėjimas apkūniais žmonėmis, ypač moterimis. Netoleruoju tokių dalykų nei gyvenime, nei knygose, nebent ši tema išsukama su kažkokiu tai galutiniu moralu. Deja, čia to nebuvo. Apskritai viskas ne mano skonio. Istorija gana paini, nuobodi, atrodo, niekur nevedanti. Anotacijoje minima, jog tai kūrinys analizuojantis žmogaus vienatvę. Kurgi ne. Šiek tiek to buvo kūrinio pabaigoje, bet eigoje to tikrai nepajaučiau. 

Kažkur užmačiau klausimą "ar galima prastai įvertinti knygą, jei nepajutai skaitymo malonumo, tačiau žinai, jog knyga yra stipri, apdovanota ir pan.?" Mano galva, tikrai galima ir reikia. Ir įvertinau. Nes istorija man nei kažką suteikė, nei įkvėpė ar kažkuo palietė. Tiesiog uždėtas pliusiukas, ir tiek. Net citatų įdomių neradau. Vienintelė:

"<..> sunkiausias daiktas pasaulyje - negyvas žmogus"

Įspėjimas apie turinį: vienatvė (?), santykiai tarp Havanos ir Majamio, vyresnio amžiaus poros santykiai.

Rekomenduoju: žinoma E. Hemingvėjaus gerbėjams ir tiems, kam patinka istorijos apie nieką ir apie viską tuo pačiu metu.

Nerekomenduoju: žmonėms, kuriems nepatinka skaityti chaotiško minčių srauto, taip pat tiems, kurie galvoja, jog Hemingvėjaus kūryboje atras kažką naujo, nes pastarosios minėtos jo knygos yra kur kas geresnės bei įdomesnės. Girdėjau, jog "Fiesta" visai neblogas kūrinys, verčiau mėginkit šią. O jei turite panašų knygų skonį į mano, tai "Turėti ir neturėti" apeikit penkių kilometrų spinduliu.

Įvertinimas - 1.5/5

Greitas skaitinys? - Ne

Ar skaityčiau dar kartą? - Tikrai ne

Ar skaityčiau kitas autoriaus knygas? Likusias sąraše (tikiuosi, jog daugiau neįrašys) 

Leidykla - Žaltvykslė/2006, Valstybinis leidybos centras/1993

Puslapių skaičius - 205