#102 🌿 TORGRIM EGGEN "HERMANAS"

Knyga, į kurią visiškai nebūčiau atkreipusi dėmesio, jei ne kito skaitytojo rekomendacija. O viskas prasidėjo nuo.. Kubos. Galėčiau pasakyti, jog tai meilė iš pirmo žvilgsnio arba, tiksliau, iš pirmo sakinio. O jaučiuosi aš lyg sutikus savo antrąją pusę, tik išspausdintą popieriuje. Taigi apie ką aš?

Įsivaizduojate laikus, kai vaikiški žaidimai, vaizduojami revoliuciją, buvo skatinami net mokykloje,  o mediniai kalašnikovai buvo neatsiejama vaikystės dalis, padovanota pačių mokytojų, ir kiekvieno vaiko svajonė žaidimo metu buvo įkūnyti patį Fidelį Kastro? Tai Kuba. Politiniai valstybės priešai gydomi elektrošoku ir pumpuojami nenormaliai didelėmis dozėmis raminamųjų psichiatrinėse, laikomi siaubingomis sąlygomis šalies kalėjimuose, kurie iš aprašymo skamba baisiau nei pačios Antrojo Pasaulinio karo koncentracijos stovyklos. Tai Kuba. Iškreipta valdžia ir jos pasiūlymai nusižeminti, juoką keliančios perauklėjimo programos ir skanduojami smegenis plaunantys šūkiai. Tai Kuba. Nežinau, kiek visame tame tiesos. Žino tik patys kubiečiai.

"<...> kubietiškos revoliucijos neperpranti tol, kol neišgirsti Fidelio Kastro kalbos"

"Turėjai pasitikėti savo svečiais, kad galėtum išjungti ekraną, kai kalba Fidelis"  

Grįžtant į pradžią, istorija pradedama meilės trikampiu, tačiau šis yra ne "myli nemyli", o, atrodo, kur kas brandesnis, sakyčiau net gurmaniškesnis visko mačiusiems skaitytojams. Gal šiek tiek per daug erotikos mano skoniui, pernelyg smulkmeniškai aprašomos sekso scenos, įvairūs asmeniškumai, kurie dažniausiai garsiai niekam nesakomi. Bet tai nesiskaitė "neskaniai", nebuvo gašlu, atvirkščiai, viskas pulsavo tradicine kubietiška aistra. "Taip ir turi būti" - norisi pagalvoti. 

"Šokių vakaras Havanoje visada primena ilgą seksualinį apšilimą"

Šioje knygoje taip pat neapsieita be Kubos istorijos (o kaip kitaip?), tačiau ji įpinta į pagrindinį siužetą lyg savaime suprantamas dalykas, natūraliai, neišsiliejant už ribų, iškeliant retorinį klausimą - apskritai ar gali būti meilė tėvynei, kai pati tėvynė supuvusi iš vidaus?

"Dabar buvau laisvas vyras. Arba tik mažą kalėjimą iškeitęs į gigantišką: turėjo ir taip būti aišku, kad artimiausiais metais Kuba taps didžiausiu pasaulio kalėjimu"

Yra tik nedaugelis knygų, kurios ne tai kad įtraukia, o tiesiogine to žodžio prasme įsiurbia nenormaliai tobulu rašymo stiliumi. Kiekvienas žodis, sakinys, pastraipa - tobulumo viršūnė. Tačiau labiausiai gaila, jog kūrinys redaktoriaus rankų taip ir neregėjo - praleistos raidės, neuždėtos nosinės, kai kur šlubuojanti sakinių struktūra. Bet apverktiniausia situacija ta, kad ir vertėjas visiškai neįdėjo širdies, o gal žinių? Nes jei maišomi tokie žodžiai kaip "pelė" ir "mūza", "kalė" ir "neapdairumas" ir pan. norisi verkti. Manau, paprasčiau būtų paskaityti labai labai gerą straipsnį, kurį parašė Ugnius Mikučionis:

"Kai ne mūzos, o pelės lanko..."

Įspėjimas apie turinį: Kubos revoliucija, dvynių santykiai, seserystė, meilės trikampis, neištikimybė, kūrėjo kelias.

Rekomenduoju: tiems, kurie domisi Kubos istorija, tačiau nori nepaviršutiniškos, o sodrios, meniškos ir gilios istorijos. Taip pat tiems, kuriems patiko/nepatiko "Kitais metais Havanoje", nes "Hermanas" yra stipresnis Cuba Libre kokteilis.

Nerekomenduoju: tiems, kurie yra veiksmo mylėtojai - čia jo nerasite, bei N18 smulkmenų nemėgėjams. Kad ir kaip juokingai skambėtų, pravartu turėti stiprų skrandį arba tiesiog abejingumą tokioms detalėms. :)

Įvertinimas - 4.5/5
Greitas skaitinys? - Ne
Ar skaityčiau dar kartą? - Taip
Ar skaityčiau kitas autoriaus knygas? - Taip
Leidykla - Alma Littera/2007
Puslapių skaičius - 492