#106 🌿 ALEX NORTH "ŠNABŽDĖTOJAS"

"Vos tik paliksi pravertas duris, tuoj pasigirs tylus šnabždesys. Jei žaisi vienas lauke, nebegrįši namo niekada. Jei paliksi neužsklęstą langą, išgirsi beldžiančią ranką. Jei vienišas ir nusiminęs būsi, tavęs ateis šnabždėtojas su vėjo gūsiu"

Tai kažkas unikalesnio detektyvinių romanų žanre. Tuo pačiu metu ir jauki, ir nejauki istorija. Šiek tiek bauginanti, šiek tiek paranormali. Skaitai dieną ir nematai problemos, bet ateina vakaras ir bijai žiūrėti į tamsą, o ką jau kalbėti apie naktinį apsilankymą tualete..

#105 🌿 SARAH MORGAN "JUK IŠSAUGOSI PASLAPTĮ"

Dažniausiai po sudėtingesnių skaitinių norisi griebti kažką lengvo ir neįpareigojančio. Daugeliui tokiai progai tinka Chamberlain ar Picoult knygos. Tačiau man jų romanai turi per didelį dramos krūvį, todėl vis tiek galutinai neina atsipalaiduoti. O "Juk išsaugosi paslaptį" yra puikiai tinkantis pasirinkimas. Drama, bet visiškai neįpareigojanti.

#104 🌿 ERNEST HEMINGWAY "TURĖTI IR NETURĖTI"

Eilinį kartą neįvykdžiau savo knygynio pažado, jog, nors ir kaip sau prisiekinėjau, jog po dviejų "Senis ir jūra" skaitymo kartų bei "Kam skambina varpai", Hemingvėjaus knygų į rankas nebeimsiu, nes draugystė mūsų nekokia. Kiek skaitau, man jo knygos nei šiokios, nei tokios. Ganėtinai vidutinės. Nerandu jokio patinkančio kabliuko. Tačiau pažadai lieka pažadais, nes mano mylimame "1001 knyga, kurią privalai perskaityti per gyvenimą" sąraše be knygos "Turėti ir neturėti" lieka dar dvi. O šis sąrašas tai užgaida ir savotiškas skaitymo iššūkis. Kalbant apie šiandieninę knygą, tai ja susigundžiau vedina Kubos tematikos arba greičiau atmosferos. Mat Hemingvėjus čia gyveno daugiau nei 30 metų.  Šios salos tauta jam buvo labai svarbi gyvenimo ir kūrybos detalė, todėl autorius Kuboje parašė net septynias knygas.

JEI GYVENIMAS DUOS, SKAITYSIU DAR MILIJONĄ KARTŲ.. (arba mėgstamiausių knygų sąrašas) 🌿

Šiam vakarui trumpas įrašas apie mylimiausias knygas. Viršuje matote šešetuką knygų, kurias atradau šiais metais ir kurios pateko į mano top 20-tuką:

1. Joel Dicker - Visa tiesa apie Hario Kveberto bylą: tai stiprus detektyvinis trileris persipynęs skaudžia meilės istorija. Tai knyga apie rašytoją ir jo santykį su rašomu kūriniu. Čia netrūks nei intrigų, nei šokiruojančių siužeto posūkių, po kurių nebežinosite kuo tikėti. Puikiai sukurtas miestelio vaizdas, spalvingi, visos istorijos metu besikeičiantys veikėjai nukelia skaitytoją į veiksmo sūkurį išgyventi tai, ką išgyvena patys miestelėnai. Ne veltui perskaitęs knygą pasijunti lyg grįžtum į realybę po tobulo serialo maratono. Šokinėjimas per įvairias laiko linijas, sekant veiksmą iš kiekvieno personažo perspektyvos suteikia galimybę skaitytojui pačiam mąstyti ir mėginti surasti siūlo galus. Tai trileris, kuris verčia jaustis lyg ant adatų iki pat paskutinio puslapio. Aš skaičiau angliškai ir tuomet perverčiau lietuvišką knygos leidimą. Tai mano patarimas - jei tik sugebate skaityti anglų kalba, lietuviško nerekomenduoju. Tiesą sakant, skaitymas net anglų kalba eina lyg per sviestą.

#103 🌿 EKA KURNIAWAN "GROŽIS LYG ŽAIZDA"

Ar pastebėjote, jog paskutiniu metu daugumos knygų naujienų anotacijose šmėžuoja G. G. Marquez pavardė? Automatiškai kyla klausimas - tai negi dabar ant visų kiek netradiciniu siužetu ar braižu pasižyminčių knygų lipdysime šio magiškojo realizmo tėvo etiketę? Ar tikrai visos šios knygos prilygsta šio autoriaus kuriamoms istorijoms ir yra vertos to garbingo palyginimo? Štai jau knygynuose pasirodė (mano taip pat ypač laukiama) naujiena "Dievų šokis", apibūdinama kaip "indiškasis Markesas ir "Tūkstantis ir viena naktis" viename". Taip pat gerai žinomos Isabel Allende knyga "Dvasių namai". O kaipgi be Haruki Murakami, pramintą japoniškuoju G. G. Marquez. Bet kokiu atveju ten, kur bus paminėtas mano meilė Gabrielis, būsiu ir aš. Grįžtant prie šios dienos knygos..

#102 🌿 TORGRIM EGGEN "HERMANAS"

Knyga, į kurią visiškai nebūčiau atkreipusi dėmesio, jei ne kito skaitytojo rekomendacija. O viskas prasidėjo nuo.. Kubos. Galėčiau pasakyti, jog tai meilė iš pirmo žvilgsnio arba, tiksliau, iš pirmo sakinio. O jaučiuosi aš lyg sutikus savo antrąją pusę, tik išspausdintą popieriuje. Taigi apie ką aš?

Įsivaizduojate laikus, kai vaikiški žaidimai, vaizduojami revoliuciją, buvo skatinami net mokykloje,  o mediniai kalašnikovai buvo neatsiejama vaikystės dalis, padovanota pačių mokytojų, ir kiekvieno vaiko svajonė žaidimo metu buvo įkūnyti patį Fidelį Kastro? Tai Kuba. Politiniai valstybės priešai gydomi elektrošoku ir pumpuojami nenormaliai didelėmis dozėmis raminamųjų psichiatrinėse, laikomi siaubingomis sąlygomis šalies kalėjimuose, kurie iš aprašymo skamba baisiau nei pačios Antrojo Pasaulinio karo koncentracijos stovyklos. Tai Kuba. Iškreipta valdžia ir jos pasiūlymai nusižeminti, juoką keliančios perauklėjimo programos ir skanduojami smegenis plaunantys šūkiai. Tai Kuba. Nežinau, kiek visame tame tiesos. Žino tik patys kubiečiai.

#101 🌿 JOSIE SILVER "VIENĄ GRUODŽIO DIENĄ"

Ne, žiemos nepasiilgau, tačiau neatsispyriau pagundai perskaityti kalėdinį romaną vidurvasarį, mat šventiniu laikotarpiu tokių neskaitau. O šioji dar ir naujiena. Nors keista, kad išleido būtent vasaros vidurį, nes tokios knygos kalėdiniu laikotarpiu dažniausiai didina pardavimus. O viršelis labai estetiškas ir malonus akiai. Būtų tikrai neprasta dovana.

Londonas. Autobusas ir jame sėdinti mergina, autobusų stotelė ir joje esantis vaikinas. Jau galite nuspėti įvykių seką. Meilė iš pirmo žvilgsnio. Tai trunka tik sekundės dalį ir autobusas nuvažiuoja, neleisdamas šiems žmonėms nei susitikti ir pasikalbėti, nei pasikeisti kontaktais. Lori Džeko ieško visus metus. Bastosi įvairiose žmonių susibūrimo vietose, tačiau veltui. Londonas milžiniškas. Į pagalbą pasitelkia net geriausią draugę/kambariokę Sarą.