#107 🌿 INDRĖ VAKARĖ "AKLAS PASIMATYMAS"

Visų pirma labai dėkoju autorei už padovanotą knygą. Kartas nuo karto paskaitau ir lietuvių rašytojų kūrybą, ar tai bebūtų meilės romanai, ar kažkas sudėtingesnio. Šioji puikiai tiko vienam ramiam vakarui.

Pats siužetas iš dalies labai primena meksikietišką santa barbara serialą. Gražus, turtingas, viską galintis sau leisti vyras pagaliau atranda išsvajotą merginą, kuri gal ir nepagalvotų, jog galėtų atkreipti tokio vaikino dėmesį. Ir žinoma, jų meilę temdantys įvairūs praeities šešėliai. Tuomet greta dar kelios meilės linijos: senyvų žmonių meilė (seniai prarasta, susigrąžinta) bei automobilio avariją išgyvenęs, tačiau savo išvaizda nepatenkintas ir nesidžiaugiantis antra duota gyvenimo proga, pagrindinės veikėjo brolis, kuris galvoja, jog jokia moteris jo neįsimylės, tačiau, kaip nekeista, viskas apsisuka kitaip. Bet iš kitos pusės siužetas šiek tiek primena ir lietuviškus serialus, bet ne tik apie meilę, tuo pačiu ir apie gyvenimiškas problemas.

Čia rasite tokias problemas kaip: brolis pernelyg saugantis savo seserį (kartais net valdančią ir darantis jai priverstinę įtaką), o gal net bandantis atstoti jai mirusį tėvą, tuo pačiu bandantis apsaugoti savo motiną; senyvų žmonių santykiai, nes dažnai jauni žmonės tokius santykius nurašo, lyg vyresniems žmonėms, ypač netekusiems antrosios pusės, lemta sėdėti vienišiems namie, spręsti kryžiažodžius ar krapštytis sode ir laistyti kapus. Kiekvienas asmuo, nepriklausomai nuo jo amžiaus, turi teisę į visavertį gyvenimą, t. y. meilę, net ir į lytinį gyvenimą (oi, kaip keista, ar ne?).

"- Tai beprotybė,- tyliai pasakė. - Visai ne. Tai gyvenimas,- ramiai atsakiau"

Mane labai nustebino rašymo stilius, žinoma, gerąja prasme. Nesitikėjau tokių lengvų sakinių, meniškų ir melodingų išsireiškimų. Tačiau silpnoji romano pusė - vyrų portretai. Jie pasirodė pernelyg jausmingi. Jei nebūtų paminėti vardai, sunkiai atskirčiau kur pasakoja vyras, o kur moteris. Bet tai dažna problema knygose. Jei autorius yra vyras, neretai jis prastai atvaizduoja vidinį moters pasaulį, ir atvirkščiai. Reikia ne tik įgudusios plunksnos, bet ir gyvenimiškos patirties, supratimo.

Šiaip gana įdomus sprendimas tiek meilės linijų sutalpinti į tokios mažos apimties knygą. Todėl man ir pritrūko puslapių, daugiau veikėjų praeities, jausmų aprašymo, kuris nebūtų toks paviršutiniškas, apskritai norėjosi didesnio išplėtojimo.

Ir galiausiai kas sugalvojo tokį viršelį? Man vien dėl jo ranka nekiltų skaityti knygos. Nei jis estetiškas, nei patrauklus akiai ar kažkuo kabinantis, nei meniškas. Ar negalėjo jis būti panašus į kitus šios autorės romanus, kaip pavyzdžiui "Niekada nesakyk niekada" ir "Nebijok". Aišku, skonis draugų neturi. Bet šiuo atveju viršelis yra prasčiausia šios knygos detalė.

Įspėjimas apie turinį: brolio ir sesers ryšys, sena meilė, draugystė, išdavystė, atsitiesimas po nelaimingo atsitikimo.

Rekomenduoju: tiems, kam patiko Julijos Tareilės romanas "Jei sienos prabiltų", ir tiems, kas nori praleisti neįpareigojantį vakarą su knyga. Taip pat skaitytojams, kurie yra pavargę nuo meilės ir aistros kaip pagrindinės kūrinio ašies.

Nerekomenduoju: tiems, kurie mėgsta įsijausti į kitų žmonių gyvenimą ir meiles bei išgyvenimus patirti kartu su veikėjais, nes čia tam pritrūko puslapių. Ir skaitytojams, kurie apskritai yra alergiški meilės romanams, kažko naujo čia nerasite.

Įvertinimas - 2.5/5

Greitas skaitinys? - Taip

Ar skaityčiau dar kartą? - Ne

Ar skaityčiau kitas autorės knygas? Taip

Leidykla - Obuolys/2019

Puslapių skaičius - 256